Šv. Dionizas buvo pirmasis Paryžiaus vyskupas. Grigalius Turietis pasakoja, kad apie 250 m. Romos popiežius nusiuntė į Galiją septynis vyskupus, tarp kurių buvo šv. Dionizas; lydimas kunigo Rustiko ir diakono Eleuterio, atvyko į Paryžių. Šv. Dionizo vyskupavimas veikiausiai buvo labai trumpas, nes manoma, jog jis buvo nukankintas Decijaus persekiojimo metu (250–251 m.) ar, labiau tikėtina, Valerijono persekiojimo metais (257 m.). Legenda pasakoja, kad Dionizas po nukirsdinimo atsikėlė ir keletą metrų nešė savo galvą. Šia legenda, iš kurios kilo šv. Dionizo ikonografija, simboliškai norima pasakyti, kad Bažnyčioje galva neatskiriama nuo likusio kūno, Kristus – nuo mistinio jo kūno – Bažnyčios. 495 m. šv. Genovaitė ant šv. Dionizo kapo pastatydino baziliką, o VII a. prie bazilikos buvo įkurta abatija.

Gyvoji Duona