Antanas Marija gimė Salente, Katalonijoje (Ispanija) 1807 m. Buvo audėjas, tačiau įstojo į seminariją ir 1835 m. buvo įšventintas į kunigus. Jis atrado savo kelią – skelbti Evangeliją liaudžiai. Jam padėdavo grupelė kunigų, kuriuos jis subūrė į Nekaltosios Marijos Širdies Sūnų misionierių Institutą (1849 m.). 1850 m. Antanas Marija tapo Kubos Santjago arkivyskupu. Šešerius metus jis apaštalavo didžiojoje saloje pamokslaudamas, stiprindamas tikėjimą, smerkdamas ydas ir neteisybes. Karalienė Izabelė II jį parsikvietė į Ispaniją, norėdama pasilaikyti jį prie savęs kaip patarėją ir nuodėmklausį. 1868 m. Ispanijoje įsiliepsnojo revoliucija; šv. Antanas Marija lydėjo karalienę į tremtį Prancūzijoje. Per visą savo gyvenimą pamokslavimu ir nepataikaujančiu žodžiu jis įgijo nemažai priešų, kurie jį persekiojo. Išbandymai baigėsi tik jam mirus 1870 m. Prancūzijoje.

 

 

 

Gyvoji Duona