Šv. Jonas gimė Abruzuose (Italija) 1380 m. Jis jau buvo svarbus asmuo, žymus teisininkas ir pirmasis Perudžos teismo pareigūnas, kai sulaukęs 30 metų apsivilko pranciškonų abitą. Po naujokyno, kur tekdavo dideli pažeminimai, jis studijavo teologiją vadovaujamas šv. Bernardino Sieniečio, kuris savo mokinį uždegė meile Jėzaus Vardui. Apie 1425 m. Jonas Kapestranas buvo įšventintas į kunigus ir ėmė pamokslauti, keliaudamas po Italiją, visur sukeldamas entuziazmą savo žodžiu ir stebuklais. Popiežiai įpareigodavo jį sunkioms misijoms tiek Europoje, tiek Šventojoje Žemėje. Paskutinius penkerius gyvenimo metus jis praleido kovodamas su husitų erezija, lankėsi Vokietijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Bohemijoje ir Moravijoje. Žlugus Konstantinopoliui (1453 m.) ir Vengrijai atsidūrus turkų agresijos pavojuje, Jonas Kapestranas ėmėsi raginti kryžiaus žygiui ir šalia Jono Hunyadžio svariai prisidėjo prie Belgrado gynybos (1456 m.). Po trijų mėnesių šv. Jonas nuovargio išsekintas mirė Iloko (Kroatija) vienuolyne.

 

 

Gyvoji Duona