Spalio 18 d. minimas Šv. Lukas, evangelistas ir kankinys


a- A+

Šv. Lukas (I a.), evangelistas, kankinys minimas spalio 18 d.

Dantė jį pavadino Kristaus romumo liudytoju, nes jo Evangelijos puslapiuose vyrauja švelnumo, džiaugsmo ir meilės pilni epizodai. Tik jis vienas iš visų evangelistų aprašė Jėzaus vaikystę ir, pasiremdamas dar gyvu kai kurių liudininkų atminimu, o galbūt ir pačios Dievo Motinos pasakojimais, papasakojo tuos Švenčiausiosios Mergelės Marijos gyvenimo epizodus, kuriuos nutylėjo kiti.

Lukas yra vienintelis iš evangelistų, asmeniškai nepažinojęs Jėzaus. Jis gimė Antiochijoje, Sirijoje, buvo pagonis, pagal profesiją – gydytojas. Užsiiminėjo menu ir literatūra. Iš tiesų, pasak vienos senos tradicijos, jis yra kai kurių grakščių Mergelės Marijos atvaizdų autorius, tačiau tai neįrodyta.

Atsivertęs į krikščionybę, Lukas tapo apaštalų, ypač Pauliaus, draugu ir mokiniu. Paulių jis lydėjo antroje jo misijų kelionėje iš Troado į Filipus. Apaštalas iš Tarso laiškuose kolosiečiams prisimena šį savo bendrakeleivį ir savo skaitytojų labui kalba apie jį kaip apie mylimąjį gydytoją, didžiu jautrumu bei pasirengimu padėti artimui apdovanotą vyrą.

Lukas Paulių lydėjo ir jam grįžtant į Jeruzalę. Čia, pirmoje krikščionybės sostinėje, jis susipažino su Evangelijoje minimomis gailestingomis moterimis ir Dievo žodžio tarnais, kurie papasakojo jam daug vertingų dalykų apie Jėzaus gyvenimą, tapusių jo evangelijos pagrindu. Paulių, kuris tapo jo gyvenimo mokytoju, lydėjo ir kitose kelionėse, taip pat ir kelionėje į Romą, kur apaštalas buvo suimtas, ir, galimas daiktas, buvo jo kankinystės liudininkas. Apie Luko gyvenimą po Pauliaus mirties žinių nėra. Kai kas teigia, kad jis evangelizavo Dalmatijoje, kiti – jog Galijoje, o treti – netgi Egipte ir Tėbuose. Beveik neginčytina, kad jis pabuvojo ir Padujoje: tą patvirtino neseni tyrinėjimai, paskelbę, jog šv. Justinos bazilikoje saugomi palaikai yra jo.

Vienas II amžiaus raštas – prieš Markioną nukreiptas jo Evangelijos prologas evangelisto biografiją glaustai pateikia taip: „Lukas, siras iš Antiochijos, gydytojas iš profesijos ir apaštalų mokinys, vėliau sekė Paulių iki pat jo kankinystės. Jis nepriekaištingai tarnavo Viešpačiui, neėmė žmonos ir neturėjo vaikų. Mirė būdamas aštuoniasdešimt ketverių Bojotijoje, pilnas Šventosios Dvasios.“ Dabartinių istorinių tyrinėjimų teigimu, ši biografinė santrumpa atitinka tikrovę. Daugiau žinių iš jo gyvenimo nėra, tad mums lieka tik jo evangelijos puslapiai bei Apaštalų darbai, aiškiai atskleidžiantys jo pomėgius ir asmenybę.

Kaip jau sakėme, Lukas nebuvo tų septyniasdešimt Jėzų iš Nazareto pažinojusių mokinių tarpo. Rašydamas Evangeliją, kuri yra ypač tiksli ir parašyta puikia, beveik klasikine graikų kalba (tai liudija, kad jis buvo išsilavinęs žmogus ir meistriškas literatas), naudojosi mokinių, paskui Jėzų sekusių moterų bei kitų asmenų, kuriuos jis tarsi smalsus žurnalistas ir kaip aistringas istorikas išklausinėjo, pasakojimais. To rezultatas – literatūriniu požiūriu rafinuota Evangelija, daug sistemingesnė už kitas dvi, kurias Lukas tikrai buvo skaitęs: skrupulingai patikrinti įvykiai ir pamokymai yra tvarkingai pateikti chronologiškai. Sprendžiant iš gausybės detalių, kurias pateikia pasakodamas kai kuriuos epizodus, taip pat ir apie Jėzaus vaikystę, tarp jo apklaustų liudininkų turėjo būti ir Švenčiausioji Mergelė Marija. Luko dėka mus pasiekė visos švelnumo kupinos Marijos Apsilankymo, Apreiškimo Marijai, Jėzaus Gimimo, trijų išminčių pagarbinimo ir paaukojimo šventykloje detalės. Žingsnis po žingsnio galime sekti, kaip ši Dovydo giminės atžala „auga išmintimi, metais ir malone“ dailidės iš Nazareto šeimoje.

Su tokiu pat užsidegimu ir taip pat tiksliai vėliau jis užrašė Apaštalų darbus, t.y. pirmuosius krikščionių bendruomenės po Sekminių žingsnius, kurie beveik laikomi Evangelijos tęsiniu.

Luko-Švenčiausios Mergelės Marijos atvaizdų autoriaus, gydytojo ir gydytojų globėjo – kultas yra labai senas, visais laikais tiek Vakarų, tiek ir Rytų Bažnyčioje jis sulaukdavo didelio populiarumo, kuris ypač susijęs su tariamų jo Švenčiausios Mergelės Marijos atvaizdų garbinimu.

 

 

 

 

Piero Lazzarin

Ištrauka iš knygos:

MAŽOJI ENCIKLOPEDIJA su Jono Pauliaus II paskelbtais šventaisiais

Katalikų pasaulio leidiniai, 2011

 


Grįžti atgal Paskelbta: 2017-10-17


Visos teisės saugomos © 2017 www.zarasuparapija.lt