Šv. Januarijus (IV a.), vyskupas, kankinys, minimas rugsėjo 19 d.

Šv. Januarijus yra Neapolio globėjas. Visi jį prisimena dėl jo kraujo, kuris stebuklingai suskystėja kasmet nuo 1389 metų. Dviejose ampulėse laikomas kraujas ima kunkuliuoti kiekvienų metų pirmąjį gegužės šeštadienį, besibaigiant iškilmingai procesijai, per kurią šv. Januarijaus relikvijos iš katedros yra nešamos į šv. Liucijos bažnyčią, arba jau pačioje katedroje per rugsėjo 19-ąją – šio šventojo minėjimo dieną – prasidedančią oktavą. Tačiau jo kraujas suskystėja ir per ypatingus įvykius ar stichines nelaimes ir visada matant šimtams maldininkų, kurie iš to pranašauja ateitį, lošia loterijoje bei spėja, koks bus derlius. Ir vargas, jeigu šis reiškinys neįvyksta, nes tai yra priimama kaip būsimų nelaimių ženklas.

Ir pastaruoju metu daryti spektroskopiniai šv. Januarijaus kraujo tyrimai be jokios abejonės įrodo, jog tai yra žmogaus kraujas. O tai, kad jis yra šv. Januarijaus, teigia labai sena tradicija. Kodėl jis suskystėja, mokslas nesugebėjo išaiškinti, tik iškėlė hipotezes. O Bažnyčia iš apdairumo nesako nieko.

Bet kas gi buvo šv. Januarijus? Apie jį yra labai nedaug žinių. Hagiografijoje kartais tapatinamas su Benevento vyskupu Januarijumi II, kuris 343 metais dalyvavo Serdikos Susirinkime, o Neapolio katakombose vaizduojamas su aureole stovintis tarp dviejų degančių žvakių. Pagal tradiciją, Januarijus buvo nukirsdintas 305 metais per Diokletiano persekiojimus Pocuolyje kartu su diakonu Prokulu bei dviem pasauliečiais – Eutiku ir Akucijumi.

Jo relikvijos į Neapolį buvo atvežtos 431 metais.

 

 

Piero Lazzarin

Ištrauka iš knygos:

MAŽOJI ENCIKLOPEDIJA su Jono Pauliaus II paskelbtais šventaisiais

Katalikų pasaulio leidiniai, 2011