Rugsėjo 15 d. minima Švč. Mergelė Marija Sopulingoji


a- A+

 

Kitą dieną po Kryžiaus Išaukštinimo minime Marijos atjaučiančią kančią. Stovėdama po Sūnaus Kryžiumi, ji „skaudžiai kentėjo drauge su savo Viengimiu ir motinos širdimi jungėsi su jo auka, meilingai sutikdama, kad būtų aukojama jos pagimdytoji atnaša“ (Vatikano II, LG 58). Tai dėl itin intymaus Marijos dalyvavimo Jėzaus kančioje ji buvo unikaliu būdu susieta su Jo Prisikėlimo šlove. Jos Paėmimas į Dangų kyla iš jos dieviškosios motinystės, bet dera pabrėžti, kad Marija labiausiai buvo motina Kryžiaus papėdėje: čia jos širdis buvo „perverta kalavijo“ matant Jėzaus kančias; čia jos motinystė apėmė visus Kristaus Kūno narius, kurie gimė iš atverto Jo šono. Savo atjauta bei kentėjimu su Jėzumi, kaip ir Nekaltuoju Prasidėjimu ir Paėmimu į dangų, Marija yra Bažnyčios provaizdis. Bažnyčioje, kuri bėgant amžiams visoje žemėje kenčia, tęsiasi Kristaus Kančia. Sutikdama „kartu su Marija dalyvauti Kristaus kančioje, Bažnyčia yra pašaukta su ja džiaugtis ir Prisikėlimo garbėje“. Todėl krikščionys turi džiaugtis būdami pašaukti nešti Viešpaties kryžių, nes „kai jo šlovė apsireikš, jie džiūgaus ir linksminsis“.

Minėjimo ištakos – viduramžiais išplitęs Mater dolorosa kultas. 1724 m. Benediktas XIII visoje Bažnyčioje įvedė Septynių Marijos Skausmų šventę. Ji buvo švenčiama penktadienį prieš Verbų sekmadienį. Servitų ordinas panašią šventę turėjo trečiąjį rugsėjo sekmadienį. Ją Pijus VII (miręs 1823 m.) įvedė atsidėkodamas už sugrįžimą iš Napoleono nelaisvės ir 1814 m. įsakė švęsti visoje Katalikų Bažnyčioje.

 


Grįžti atgal Paskelbta: 2020-09-14


Visos teisės saugomos © 2020 www.zarasuparapija.lt