Viešpats Dievas Mariją labiausiai palaimino iš visų moterų ir taip išaukštino jos vardą, kad jos gyrius niekad neišblės tikinčiųjų širdyse ir lūpose. „Tavo vardas, o Marija, – sako šv. Ambraziejus, – yra gardus balzamas, skleidžiantis malonės kvapą!“ Bet visų pirma Marijos vardas yra išganymo vardas. Šv. Efremas jį vadina Dangaus Raktu. „Vien Marijos vardas, – sako šv. Bernardas, – priverčia sprukti demonus…“
Šis garbingasis Vardas jau buvo gerbiamas ilgą laiką ypatingu kultu kai kuriose krikščionių pasaulio dalyse, kai 1683 m. rugsėjo 12 d. Vienoje, Austrijoje, su Šventosios Mergelės Marijos pagalba buvo pasiekta labai svarbi pergalė prieš turkų sultoną Mehmetą IV, kuris grasino pavergti krikščioniškas Centrinės Europos tautas. 1683 m. popiežius Inocentas XI padėkos ženklan nurodė paminėti tai Švč. M. Marijos Vardo švente, o popiežius Inocentas XIII, norėdamas įamžinti tokią krikščionijos patirtą malonę, 1721 m. nurodė šią šventę kasmet švęsti visuotinėje Bažnyčioje.