Porciunkulė – tyro atleidimo vandens šaltinis


a- A+

 

 

Porciunkulė – maža koplytėlė Asyžiaus miesto papėdėje, dedikuota Švenčiausiajai Mergelei Marijai, Angelų Karalienei. 1209 m. koplyčią savo rankomis atstatė šv. Pranciškus. Ši vieta tapo gimstančio pranciškonų judėjimo centru. 1216 m. šiai koplyčiai buvo suteikta visuotinių atlaidų privilegija. Vėliau toje vietoje, kur stovėjo Porciunkulės koplyčia, buvo pastatyta didelė Marijos Angelų Karalienės bazilika, apgaubianti mažąją koplyčią.


Porciunkulės atlaidai ypatingi tuo, kad jie suteikiami kiekvieną metų dieną vien tiktai Porciunkulės bažnytėlėje, o Porciunkulės atlaidų dieną, rugpjūčio 2-ąją, juos galima pelnyti visose parapinėse ir pranciškonų bendruomenių bažnyčiose visame pasaulyje.

Atlaidams sau ar mirusiesiems pelnyti sąlygos: nuodėmių atleidimas (išpažintis), Eucharistijos šventimas (šv. Mišios ir Komunija), tikėjimo išpažinimo atnaujinimas (Tikėjimo išpažinimo ir „Tėve mūsų“ maldos) ir malda Popiežiaus intencija ir už jį.

Atlaidai radosi gilios šv. Pranciškaus dvasinės Dievo atleidimo patirties dėka mažoje Porciunkulės bažnytėlėje. Jis patyrė atleidimo malonę taip intensyviai, kad panoro pakviesti dalytis visus šia patirtimi.

Šv. Pranciškus 1216 metų naktį užėjęs į Porciunkulės bažnyčią patyrė regėjimą – jam apsireiškė Jėzus ir jo motina Marija. Pranciškus nieko neprašė sau, vis dėlto išsakė prašymą, kad tokią atleidimo malonę ir išlaisvinančią Dievo meilę mums, kokias patyrė jis, galėtų patirti visi, kurie į šią bažnyčią užeis vedini noro pelnyti atleidimą ir susitaikymą su Dievu.

Porciunkulė yra nuolat atvertos atlaidų durys visiems, kurie trokšta pasisemti iš Dievo malonės per Susitaikymo sakramentą. Dievo atleidimas ir malonė yra tai, kas leidžia mums vėl iš naujo išvysti pergalės prieš mūsų egoizmą, nuodėmę ir nesugebėjimą mylėti galimybę. Kai negyvename Šventojoje Dvasioje, mus ištinka dvasinis aklumas, matome tik mus supančius kentėjimus ir vargus ir už tai visą kaltę suverčiame Dievui. Tačiau mes galime Šventosios Dvasios dėka tapti Dievo minčių, veikimo ir gyvenimo bendrininkais.

Porciunkulė yra visuomet atvertos atlaidų durys, visiems, kurie trokšta pasisemti iš Dievo malonės per Susitaikymo sakramentą. Pasak t. Simone Ceccobao, tarnaujančio Porciunkulės šventovėje, Porciunkulės atlaidų šventė yra šaltinis, iš kurio veržiasi tyras atleidimo vanduo, primenantis, jog Dievas visuomet arti, taip pat pandemijos laikotarpiu. Jis yra arti nepaisant baimės ir pasimetimo dėl viruso plitimo ir įvedamų teisingų sveikatos saugumo varžtų. Dievas yra gailestingumo tėvas, jo širdis plaka dėl nuliūdusiųjų, silpnųjų ir vienišų. Ant plokštės prie Porciunkulės koplyčios slenksčio parašyta: „Ši vieta šventa!“. Keista, tačiau kaskart, kai įžengiame į šią koplyčią, plokštę su užrašu sutrypiame, sakė Vatican News Porciunkulėje tarnaujantis pranciškonas t. Simone.

„Ši vieta šventa, nes joje Dievas nusilenkia, nusižemina, priartėja prie mūsų, kad būtų šalia, kai esame prislėgti, labiausiai pažeidžiami, pavojuje, kai pajuntame gyvenimo trapumą, kad atrodo, kad jis mažai ko vertas. Ypač trokštu priminti jaunimui, kad jų gyvenimas yra brangus perlas, brangus turtas; šį perlą, šį turtą ypatingai saugo gailestingasis Dievas, sakė t. Simone.

 

(SAK / Vatican News)

 

 


Grįžti atgal Paskelbta: 2020-08-01


Visos teisės saugomos © 2020 www.zarasuparapija.lt