Popiežius Pranciškus. Dešimt gairių laimingesniam gyvenimui


a- A+

2014 metų vasarą popiežius Pranciškus davė interviu gimtosios Argentinos savaitraščiui „Viva“. Popiežius kalbėjo apie tai, kad krikščionybė visais laikais išlieka Geroji Naujiena, kuri teikia viltį, tikėjimą ir meilę. Taip pat jis įvardijo dešimt taisyklių, kurios padėtų kiekvienam gyventi laimingesnį gyvenimą. Šios taisyklės, pasak Pranciškaus, tinka visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų religinių įsitikinimų. Na, o krikščionims – tai svarbi pagalba sekti Jėzų Kristų šiandienos vartotojiškame pasaulyje.

I. Gyvenk ir leisk gyventi kitiems. Kiekvienas turėtų vadovautis šiuo principu.

II. Dovanok save kitiems. Mes turime būti atviri, dosnūs, nes žmogus yra būtybė, kuri auga, kai atsiveria, ir sunyksta, kai užsisklendžia egocentrizmo narve. Mūsų gyvenimas – tarsi vanduo, kuris skaidrėja tėkmėje, o nejudėdamas virsta pelke.

III. Gyvenk romiai ir neskubotai. Popiežius Pranciškus teigia, kad jam yra didelį įspūdį palikęs argentiniečio rašytojo Ricardo Guiraldeso romano herojaus kaubojaus Don Segundo Sombra nuostata, kai jis apmąsto savo gyvenimą. Kaubojus jaunystę prisimena kaip upelį, pilną akmenų, kuriuos bandė ridenti į priekį, vėliau gyvenimas tapo veržlia upe, o senatvėje – tai jau buvo didelis vandens telkinys, kuris ramiai tekėjo į priekį. Pasak Pranciškaus, gyvenimo branda – kai mes sugebame į priekį judėti ramiai, geranoriškai ir nuolankiai.

IV. Laisvalaikį leisk prasmingai. Mes praradome gyvenimo malonumą ir žaismę užsiimti „nenaudingais“ dalykais: grožėtis meno kūriniu ar gamtos vaizdu, žaisti su vaikais. Gyvenimas vartotojiškoje visuomenėje atnešė nerimą ir stresą, sunaikino sveiką laisvalaikio kultūrą. Didžioji dauguma žmonių yra genami vartoti, turėti, o ne būti, neberanda laiko nei sau, nei tikrai bendrystei su kitais. Itin svarbu sugebėti persijungti iš vartojimo pasaulio į tikrą bendrystę su artimais žmonėmis. Pasak popiežiaus, labai svarbu, kad iš gyvenimo nedingtų bendra šeimos vakarienė, tėvų žaidimai su vaikais, šventiniai sekmadienio pietūs, ir visa tai turi būti tik bendrystei dovanojamas laikas, išjungus televizorių, mobilųjį telefoną, mintimis būnant čia ir dabar.

V. Susigrąžink sekmadienį. Tai diena, kuri turi būti skirta šeimai, bendrystei. Turime siekti, kad niekas sek-madieniais nebūtų verčiamas dirbti.

VI. Rūpinkis jaunąja karta. Bendraudami su jaunais žmonėmis, privalome būti kūrybingi. Nepakanka pasirūpinti savo vaikų materialine gerove, daug svarbiau padėti jiems jaustis oriai, suteikti galimybę patiems išskleisti savo talentus, prisiimti atsakomybę. Jei to nepadarysime, jauni žmonės įniks į įvairiausias priklausomybes. Taip būna tada, kai pradeda trūkti savojo orumo supratimo. Padėkime jauniems žmonėms patiems užsidirbti gyvenimu ir patirti dalijimosi su kitais džiaugsmą.

VII. Rūpinkis aplinka, kurioje gyveni, gerbk gamtą. Tie destruktyvūs procesai, kurie dėl žmogaus veiklos vyksta gamtoje, pasak popiežiaus, yra skaudus iššūkis. Turime užduoti sau klausimą: ar nesielgiame savižudiškai išnaudodami, griaudami pasaulį, kuriame gyvename, niokodami savo aplinką? Požiūris į gamtą – tai veidrodis, kuriame atsispindi mūsų požiūris į save pačius.

VIII. Pakeisk negatyvų požiūrį. Poreikis blogai kalbėti apie kitus nurodo žemą savigarbą. Tai reiškia, kad jaučiuosi niekingas ir nemoku pats augti, tik galiu kitus pažeminti. Laimingam gyvenimui būtinas gebėjimas pasaulyje įžvelgti šviesą, o ne susitelkti tik į šešėlius.

IX. Savo liudijimu įkvėpk kitus ir megzk ryšius su kitokias vertybes, įsitikinimus turinčiais žmonėmis, o ne bandyk juos „perdaryti“, įvilkti į „saviškio“ uniformą. Prozelitizmas, noras primesti savo tiesą, yra ne dorybė, bet yda. Mes griauname santykius, kai su kitu kalbame tik tam, kad jį įtikintume, o ne todėl, jog mums rūpi tiek kitas, tiek tiesa. Turime stiprinti savo tapatybę ir ją liudyti, o ne kovoti ideologinius karus.

X. Darbuokis taikos labui. Mes gyvename pasaulyje, kuriame vyksta daugybė karų, žmonių širdyse labai daug neapykantos. Mes turime būti taikos žmonės, ir nepakanka paprasčiausiai tylėti, nesikišti, nes taikos įgyvendinimas nėra pasyvumas. Tai aktyvus, kūrybiškas ir drąsus veikimas, ieškant alternatyvos prievartai ir neapykantai.

 

Parengta pagal „Catholic News Service“

 


Grįžti atgal Paskelbta: 2017-09-27


Visos teisės saugomos © 2017 www.zarasuparapija.lt