Vasario 15–17 dienomis vystantį susitikimą surengė Italijos Caritas, fondas Migrantes ir jėzuitų pagalbos pabėgėliams ir migrantams Astalli centras. Dalyvauja taip pat ir kitų Italijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų ir katalikiškų judėjimų atstovai. Susitikimo tema: „Esame išvaduoti iš baimės“.

Pradėdamas Mišių homiliją, popiežius atkreipė dėmesį, kad raginimas nebijoti skamba ir Žodžio liturgijos skaitiniuose. Skaitinyje iš Išėjimo knygos buvo kalbama apie izraelitus prie Raudonosios jūros. Atėję prie jūros kranto jie dreba iš baimės, nes juos besivejanti faraono kariuomenė jau čia pat. Tačiau Mozė prašo tautą nebijoti. Ir Evangelijoje kalbama apie mokinių išgąstį. Toli nuo kranto nuplaukusią valtį blaško smarkus vėjas. Ir štai mokiniai pamato vandens paviršiumi pas juos ateinantį Jėzų. Manydami, kad mato šmėklą, jie labai išsigąsta. Tačiau Jėzus juo nuramina: „Drąsos! Tai aš. Nebijokite“.

Šiais dviem Biblijos epizodais Viešpats šiandien kalba mums ir prašo, kad mes leistume jam mus išvaduoti iš baimės, sakė Pranciškus. Matydami mūsų laikų blogybes ir bjaurastis ir mes, kaip anuomet Izraelio tauta, esame gundomi atsisakyti laisvės svajonės. Išsigąstame, kai susiduriame su situacijomis, iš kurių, mums atrodo, nėra išeities. Nė kiek nepadeda kitų žmonių padrąsinimai ar netgi pranašų žodžiai, jei nesugebame jausti Dievo artumo ir pasikliauti jo apvaizda. Vis labiau užsidarome savyje, įsikimbame į tai, kas mums atrodo tvirta, pasislepiame tarp artimiausių žmonių, nedrįstame kelti kojos toliau už to, kas mums gerai pažįstama. Galiausiai atsisakome keliauti į Pažadėtąją Žemę ir tenkinamės vergų gyvenimu Egipte.

Toks pralaimėjimą žymintis susitelkimas į save mumyse išugdo „kito“ baimę. Nepažįstamieji, atstumtieji, svetimšaliai mus gąsdina. Šitaip mūsų dienomis labai dažnai reaguojama į migrantus ir pabėgėlius, kurie beldžiasi į mūsų duris, trokšta apsaugos, ramaus ir geresnio gyvenimo. Pasak popiežiaus, baimę galima suprasti, nes mes labai dažnai nesame pasiruošę tokiam sutikimui. Mes labai dažnai renkamės ne susitikimą su kitu žmogumi, bet atsitveriame ir ginamės. Tačiau ne toks yra mūsų pašaukimas. Mes esame pašaukti įveikti baimę ir atsiverti susitikimui su kitais. To nesugebėsime padaryti, jei ieškosime tik racionaliai skambančių pasiteisinimų ar dangstysimės statistikų duomenimis.

Sutikti kitą žmogų – tai sutikti Kristų. Jis pats tai mums sako. Jis beldžiasi į mūsų duris išalkęs, ištroškęs,  svetimšalis, nuogas, ligonis ir kalinys. Jis prašo, kad jį priimtume ir jam padėtume. Jo žodžiai nepalieka jokių abejonių: „Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40).

Šie žodžiai – tai raktas ir į mūsų laikų istoriją, sakė popiežius. Jei rimtai žiūrėsime į šiuos Viešpaties žodžius, būsime jam dėkingi už mums duodamą šansą, už galimybę parodyti svetingumą visiems, kas beldžiasi į mūsų duris, už galimybę įveikti savo baimes, už galimybę sutikti ir priimti pas mus ateinantį Jėzų, jam patarnauti.

JM / VaticanNews