Popiežiaus Pranciškaus atvežta vilties dalelė Lietuvai

„Gyvenk, mylėk, svajok, tikėk. Su Dievo malone niekada neprarask vilties“ – kalbėjo Popiežius Pranciškus pernai rudenį, ir nedaug buvo tikinčių, kad po 25 metų Šventasis Tėvas vėl sveikins Marijos žemę.

Vienas svarbiausių istorinių įvykių Lietuvoje – Popiežiaus Pranciškaus atvykimas. Apsilankyti šalyje, kuri šiemet mini Valstybės Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų, tačiau pasaulio žemėlapyje tik mažytis taškelis, tai ne tik pagarbos liudijimas tautai ir istorijai, bet dieviškos meilės pavyzdys ir nuolankumo ženklas – būti su mažutėliais.

Kauno Santakos parkas nuo pat ankstyvo ryto klegėjo – ir nors sinoptikai buvo gąsdinę lietumi, žmonės plūdo būriais. Visur stoviniavo savanoriai, kurie nukreipdavo žmonių srautus, dalijo Šv. Mišių knygeles, žurnalus.  Jėzus – buvo ta tamsoje spindinti šviesa, kuri jungė visus dalyvius.

Teigiama, kad Kauno Santakos parke susirinko virš 100 tūkstančių žmonių minia. Ne tik džiaugsmingais šūkiais, bet ir skaidrėjančiu dangumi pasitikta žinia, kad Popiežius jau įvažiavo į Kauną. Kadangi visų tikslas – pamatyti Šventąjį Tėvą: prieš šv. Mišias Jis laimino žmones, važinėdamas papamobiliu takais tarp sektorių. Popiežius Pranciškus atvyko į mūsų šalį, kad suteiktų vilties – vilties tam, kuris yra mažiau matomas ir žinomas.

Kad viltis yra svarbiausia, kad galima išmelsti net gerą orą – buvo įsitikinta ir šiandien: vos keli lašai paptelėję tikrai nesugadino istorinio įvykio:  Šv. Mišias aukojo virš 800 kunigų, giedojo 260 choristų, o šimtatūkstantinė minia, besimeldžianti ir  mojuojanti vėliavėlėmis, atrodė labai laiminga.

Pasibaigus Šv. Mišioms, Popiežius visus labai nustebino palinkėjęs lietuviškai: „Gražaus jums sekmadienio! Skanių pietų!“

Mūsų parapijos klebonui kunigui dekanui Vydui JUŠKĖNUI ir diakonui Dainiui KAUNIEČIUI esame dėkingi už istorinių akimirkų nuotaikas;

UAB „Zarasų autobusai“ vairuotojui Tautvilui MIČIŪNUI – už saugią kelionę.

Iš tiesų Popiežiaus Pranciškaus dovanota vilties dalelė Lietuvai rado vietą kiekvieno mūsų širdyje – lyg tas vaivorykštės stebuklas, tądien keistai suspindęs danguje.

 

Giedrė MIČIŪNIENĖ