Popiežiaus homilija. Krikščionis neturi būti naivus


a- A+

Penktadienio Mišių Evangelijoje girdėjome Jėzaus palyginimą apie nesąžiningą prievaizdą. Šeimininkas, sužinojęs, kad prievaizdas eikvoja turtą, nusprendė jį atleisti, tačiau šis, susimokęs su šeimininko skolininkais, toliau jį apgaudinėja. Palyginimas baigiamas pastebėjimu, kad „šeimininkas pagyrė suktąjį prievaizdą“ ir Jėzaus žodžiais: „Šio pasaulio vaikai apsukresni tarp panašių į save negu šviesos vaikai“.

„Šitie yra galingi. Jie sudaro galingus korupcijos sandėrius, o kartais net ima elgtis kaip mafijų nariai. Tokia yra tikrovė. Tai ne pasaka ir ne atvejai, apie kuriuos rašoma istorijos knygose, bet apie tai mūsų dienomis rašo laikraščiai, kasdien. Tai dedasi šiandien. Taip elgiasi tie, kuriems yra suteikta pareiga administruoti visuomenės nuosavybę, ne savo, bet svetimą turtą. Savo turto jie neeikvoja, bet gina“.

Jėzus šios dienos Evangelijoje konstatuoja, kad šio pasaulio vaikai yra apsukresni už šviesos vaikus. Tačiau ar tik tai norėta pasakyti šiuo palyginimu? O gal, sakė popiežius, yra ir tam tikras „krikščioniškas apsukrumas“?

„Jei tie yra apsukresni už krikščionis – gal čia nereikėtų daryti skirtumo tarp krikščionių ir nekrikščionių, nes juk ir korumpuotieji dažnai apie save mano, kad jie krikščionys – tad jei tie yra apsukresni už Jėzaus sekėjus, tai aš klausiu: ar yra įmanomas ir krikščioniškas „apsukrumas“? Ar tiems kas nori sekti Jėzumi turi gyvenime nesisekti? Ar būtinai juos turi kiti „praryti“? Koks gi turėtų būti tas krikščioniškas „apsukrumas“, kuris nebūtų nuodėmė, bet leistų tikinčiajam tarnauti Viešpačiui ir padėti kitiems žmonėms? Ar įmanomas krikščioniškas „gudrumas“?“

Jėzus sako, kad krikščionys yra tarsi „avys tarp vilkų“, bet jis taip pat ragina: „būkite gudrūs kaip žalčiai ir neklastingi kaip balandžiai“. Tad kaip mums elgtis? Penktadienio Mišių homilijoje popiežius priminė tris būtinus dalykus: visų pirma „sveiką pasitikėjimą“, tai yra tam tikrą atsargumą tuomet kai susiduriame su pernelyg dideliais pažadais; antras būtinas dalykas – pareiga gerai apmąstyti savo pasirinkimus, nes velnias žino mūsų silpnybes ir jomis naudojasi, trečias ir pats svarbiausias dalykas – malda.

„Šiandien prašykime Viešpatį, kad mums suteiktų malonę būti šitaip „apsukriais“, šitaip „gudriais“ krikščionimis. Krikščionis tikrai negali būti naivus. Mes, kaip krikščionys, turime savyje turtą – Šventąją Dvasią. Turime ją saugoti. Negalime leisti, kad dėl mūsų naivumo kas nors ją iš mūsų atimtų. Melskime tokios krikščioniško „apsukrumo“ malonės, krikščioniškos „uoslės“ malonės. Tai kartu tebūnie proga melstis ir už sugedusius, korumpuotus žmones. Daug kalbama apie smogą, apie taršą, tačiau tokio korupcijos smogo netrūksta ir visuomenės gyvenime. Melskimės už korumpuotuosius, kad jie, vargšai žmonės, surastų išeitį iš kalėjimo, į kurį savo noru pateko“.

 

Vatikano radijas

 

 


Grįžti atgal Paskelbta: 2017-11-10


Visos teisės saugomos © 2017 www.zarasuparapija.lt