Kalno pamokslas yra pasauliui skirta Dangaus palaima, balsas nuo Dievo sosto. Jis buvo duotas žmonijai kaip būtinas Įstatymas, kaip Dangaus šviesa, teikianti viltį ir paguodą, džiaugsmą ir padrąsinimą klaidžiojantiems visuose gyvenimo vingiuose. Pamokslininkų Pamokslininkas, Vyriausiasis Mokytojas ištaria žodžius, kuriuos Tėvas liepė Jam pasakyti.

Palaiminimai yra Kristaus sveikinimas ne tik tiems, kurie tiki, bet ir visai žmonijai.

Atrodo, kad Jis akimirkai užsimiršo, jog yra žemėje, o ne danguje. Jis vartoja žodžius, žinomus ir suprantamus tik šviesos pasauliui. Palaiminimai iš Jo lūpų liejasi kaip srauni srovė iš kadaise užantspauduoto gyvybės šaltinio.

Kristus kreipia mūsų dėmesį į tuos būdo bruožus, kuriuos Jis visada pripažins ir laimins. Jis nusisuka nuo ambicingų pasaulio mylėtojų ir atsigręžia į tuos, kurių atsisako pasaulis. Visus, kurie priima Jo šviesą ir gyvenimą, Jis paskelbia palaimintaisiais. Jis apglėbia vargdienius, romiuosius, liūdinčius, niekinamus, persekiojamus ir suteikia jiems prieglobstį. Jėzus sako: „Ateikite pas Mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; Aš jus atgaivinsiu!“ (Mato 11,28)

Žvelgdamas į šio pasaulio vargus, Kristus nesigaili, kad sukūrė žmogų. Žmonių širdyse Jis mato ne tik nuodėmę ir vargus. Be galo išmintingas ir mylintis Kristus įžvelgia žmogaus galimybes, Jis žino, kad ir žmogus gali pakilti į tobulumo aukštumas. Kristus tiki, kad, nors žmonės piktnaudžiauja malone ir darko nenykstančiojo Dievo šlovę, Kūrėjas bus pašlovintas jų atpirkimu.

Nuo Palaiminimų kalno Kristau išsakyti žodžiai reikšmingi visiems laikams. Kiekvienas posakis yra tiesos lobyno brangakmenis. Nurodyti principai skirti visiems žmonėms, nepriklausomai nuo amžiaus ir luomo. Turėdamas dieviškąją galią, Kristus bėrė palaiminimą po palaiminimo. Jis išreiškė viltį ir tikėjimą, kad žmogus gali tapti teisus ir turėto tobulą charakterį. Tikėjimu galima pasiekti Kristaus nurodytą dvasingumo lygį, gyventi gyvybės Davėjo gyvenimą.

 

Elena Vait

Iš knygos „Kristaus kalno pamokslas“