„Kas pažeistų bent vieną iš mažiausių paliepimų ir taip elgtis mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu Dangaus karalystėje.“ (Mato 5, 19)

 

Tai reiškia, tokiam ten nebus vietos. Nes tas, kuris sąmoningai nusižengia vienam įsakymui, iš tikrųjų nesilaiko nė vieno. „Kas laikosi viso Įstatymo, bet nusižengia vienu dalyku, tas lieka kaltas ir dėl visų.“ (Jokūbo 2, 10)

Nuodėmė yra ne tik didelis neklusnumas, bet ir mažiausias nukrypimas nuo Dievo valios, nes jis įrodo, kad sielos ir nuodėmės ryšys dar nenutrauktas. Širdis pasidalijusi tarnystėje. Ji priešinasi Dievui ir maištauja prieš Jo valdymo principus.

Jei žmonėms būtų leista nesilaikyti Viešpaties reikalavimų ir patiems nustatyti savo pareigas, atsirastų tiek elgesio taisyklių, kiek yra žmonių nuomonių. Valdžia būtų išplėšta iš Dievo rankų. Žmogaus valia taptų didžiausias autoritetas, o aukščiausia ir šventa Dievo valia, Jo meilės ketinimai būtų niekinami ir negerbiami.

Kai tik žmonės pasirenka savo kelią, pradeda prieštarauti Dievo valiai. Jiems nebus vietos Dangaus karalystėje, nes jų veiksmai neatitinka Dangaus principų. Ignoruodami Dievo valią, jie stoja į šėtono – Dievo ir žmogaus priešo – pusę. Žmogus turi sekti ne vienu, ne daugeliu, o kiekvienu Dievo žodžiu. Mes negalime būti saugūs, jei nepaisome net vieno žodžio, kuris atrodo mums visai nereikšmingas. Visi įstatymo įsakymai duoti žmonių gerovei ir laimei tiek šiame, tiek būsimajame gyvenime. Laikydamasis Dievo įstatymo, žmogus apsupamas tarsi tvirtove ir saugomas nuo blogio. Tas, kuris nors vienoje vietoje pralaužia šį Dievo aptvarą, sunaikina galią apsisaugoti, nes atveria kelią priešui ir pražūčiai.

Kartą išdrįsę nepaklusti Dievo valiai, mūsų protėviai atvėrė vartus, o pro juos į pasaulį prasiskverbė vargai. Todėl kiekvienas, kuris seka jų pavyzdžiu, patirs tokias pačias pasekmes. Dievo meile pagrįstas kiekvienas Jo Įstatymo priesakas; tas, kuris nesilaiko Jo įsakymų, žengia nelaimių ir pražūties keliu.

 

 

 

 

Elena Vait

Iš knygos „Kristaus kalno pamokslas“

Amžinoji uola, 2015