Šv. Kamilis Lelietis (1550-1614), minima liepos 14 d. 

Šv. Kamilius gimė Centrinėje Italijoje. Kareivio sūnus, neįprastai gyvybingas ir stiprus (beveik dviejų metrų ūgio), jis patikėjo esąs pašauktas kario tarnybai, bet greitai ėmė skęsti ištvirkavimo, lėbavimo liūne. Palaidas gyvenimas 25 metų amžiaus Kamilių nuvedė į Šv. Jokūbo nepagydomųjų ligoninę; ten jis atsivertė, nesėkmingai pabandė įstoti į kapucinus, po to grįžęs į ligoninę buvo giliai sukrėstas skurdo, varginančio ligonius. Kamilius tapo slaugytoju savanoriu ir subūrė keletą to paties idealo – meilės kenčiantiems vargšams – patrauktų bendraminčių. Tai buvo Ligonių tarnų draugijos – Kamiliečių – branduolys. Šv. Kamilius tapęs kunigu ligi mirties gyveno artimo meilės idealu. Prislėgtas įvairių negalių bei ligų, jis ėjo per savo ligoninės palatas, ligonis tarp ligonių, dėmesingas kiekvieno sutiktojo poreikiams.

 

 

Gyvoji Duona