Tai 117 kankinių, mirusių Vietname 1745–1862 m. Grupę sudaro dominikonai ispanai, iš kurių šeši vyskupai; dešimt prancūzų iš Paryžiaus užsienio misijų, tarp kurių Teofanas Vėnardas (Thèophane Vènard); tėvas Vincentas Liemas, dominikonas, nukankintas 1773 m., pirmasis iš 96 kunigų ir pasauliečių vietnamiečių. Kanonizacijos homilijoje 1988 m. birželio 19 d. popiežius Jonas Paulius II pažymi: „Yra tūkstančiai nukankintų krikščionių, ir daug tų, kurie mirė kalnuose, miškuose, nesveikuose kraštuose, kur jie buvo išstumti ir ištremti.“ Tėvas Dominykas Ksuyenas (Xuyen), kitas domininkonas vietnamietis, „be paliovos šaukėsi Išganytojo Motinos melsdamasis Rožinį. Taip pat žinoma, kad išbandomas jis nuolat kartojo: ‚Išmintingas žmogus turtingas tikėjimu ir stiprus viltimi, nebijo kalavijo’.“

Gyvoji Duona