Kova su stresu, arba Kodėl poilsis toks svarbus?


a- A+

Įprotis gyventi įtampoje – vienas pagrindinių šiuolaikinio žmogaus palydovų. Visi nuolatos kažkur skubame, bėgame, nespėjame… Nuo pat ryto galvoje sukasi darbų sąrašas – ir būtent tai nulemia, kaip susiklostys diena. Kad ir kiek rūpesčių patirsime ar bandysime viską suspėti – įtampa jau įrašyta mūsų dienotvarkėje. O vakare darbo reikalus pakeičia namų rūpesčiai…

Gal ir sunku tuo patikėti, tačiau į psichologus labai dažnai kreipiasi žmonės, kurie apskritai neatostogauja. Jie nežino, ką reiškia atsigulti ant sofos ir nieko neveikti, „atsijungti“ nuo kasdienių reikalų, nustoti galvoti ir tiesiog pabūti vienumoje su savimi, atsipalaiduoti, užsiimti tuo, kas iš tiesų patinka ir yra malonu. Turėti daugybę reikalų – šiais laikais tai laikoma „aukštuoju pilotažu“, nesvarbu, ar jūs biuro tarnautojas, ar namų šeimininkė. Tuo tarpu gebėjimas pasirūpinti savimi – t.y. pailsėti ir atgauti jėgas – būdingas toli gražu ne kiekvienam.

Deja, tačiau mūsų energijos užtaisas nėra begalinis. Kūnui būtinas poilsis, taip pat ir mūsų psichikai – tik ilsėdamiesi atgauname jėgas, galime išlikti sveiki visomis prasmėmis, produktyvūs, laimingi. Poilsis padeda „persikrauti“, papildyti organizmo rezervą ir išlikti stabiliam, kai ištinka stresinės situacijos ar susergama.

Ar į jūsų dienotvarkę įtrauktas poilsis – kasdienis, kassavaitinis, kasmėnesinis? Kaip manote, ar atsparumas stresui ir poilsis yra susiję? Kaip rūpinatės savimi, savo psichiniais resursais, gebėjimu ištverti ir išgyventi kasdienius stresus?

Kasdienių reikalų sūkuryje poilsis dažnai atrodo neleistina prabanga. Jo arba išvis nėra (puodelis kavos, išgertas apsvarstant darbo reilaus, poilsiu nelaikomas), arba jis vyksta chaotiškai ir sukelia dar daugiau įtampos, kaip ir kiti reikalai. „Kol susiruošėm atostogauti, sugalvojom maršrutą, sprendėme, diskutavome, dėjomės daiktus, taip pavargome, kad nieko daugiau ir nebesinori – tik gultis miegoti“ – pažįstama situacija? Net organizuodami poilsį, šio proceso metu, žmonės praranda jėgas, nors turėtų jas kaupti.

Mūsų supratimu, italai ir ispanai su savo ilgomis siestomis ir lėtu gyvenimo tempu atrodo kaip laukiniai. Kaip galima eiti miegoti po pietų, kai „darbai spaudžia“. Žinoma, ne kiekvienas gali sau leisti kasdien eiti pamiegoti po pietų, tačiau verta savęs paklausti: „ką galiu padaryti, kad garantuočiau sau reguliarų psichinį, emocinį ir fizinį poilsį?“ Juk laiku „persikrauti“ – labai svarbu, tai leis jums žymiai lengviau išgyventi kasdienę įtampą, išlikti stabiliam.

Protingas poilsio režimas – atsparumo stresui garantas. Labai svarbu suvokti, kad režimas, poilsis, privalo būti įrašytas jūsų dienotvarkėje, taip kaip valgis, miegas, higieniniai poreikiai, fizinis aktyvumas, vaikščiojimas ir pan. Darbo dienos metu bent kelis kartus atraskite 5-10 minučių sau, vienatvei su savimi – atsitraukite nuo darbų ir išgyvenimų, įsiklausykite į savo jausmus, o gal tiesiog pasiklausykite malonios muzikos. Šios penkios minutės – skirtos tik jums, tai suteikia galimybės atsipalaiduoti ir atgauti jėgas. Leiskite sau nors menkutę darbo dienos atkarpą išgyventi lėtai, neskubėdami ir be įtampos.

Labai svarbu pajusti savo galimybių ribas ir laiku sau pasakyti: stop, privalau dabar sustoti. Tai liečia ir fizinį, ir emocinį, ir psichinį nuovargį – šiuo atveju, gebėjimas savimi pasirūpinti nepaprastai svarbus, tai suteikia galimybių išlaikyti tinkamą darbingumą, sveiką dvasią ir kūną.

Kažkam poilsis – užsiėmimas kūryba, kažkam tai – sportas, skaitymas ar bet kuris kitas malonus užsiėmimas. Nesvarbu, kas jums suteikia progos atsipalaiduoti – svarbu, kad atsiribotumėte visa dūšia. Tai milžiniški resursai, kuriais galėsime pasinaudoti, kai reiks atgauti jėgas ar gauti energijos ilgai dienai. Taip pat – lengviau pakelti sunkumus. Tegul šie resursai būna jūsų gyvenime ir nuolatos pasipildo!

 

Pagal užsienio spaudą parengė J. Lūžaitė-Kajėnienė, nuotrauka iš pexels.com

http://8diena.lt

 

 


Grįžti atgal Paskelbta: 2017-10-09


Visos teisės saugomos © 2017 www.zarasuparapija.lt