Kraunasi...

Kard. Sigitas Tamkevičius. Adventas mus budina. I Advento sekmadienis

 

Su Adventu prasideda bažnytiniai metai, kurių centre yra pasaulio Gelbėtojas Jėzus Kristus. Keturias savaites rengsimės švęsti Jėzaus Gimimą.

Adventas primena ilgą ir skausmingą žmonijos laikotarpį, skendėjusį nuodėmės tamsoje Pranašas Izaijas dejuoja, kad žmogus per savo nuodėmes prarado Dievą: „Kodėl gi, Viešpatie, leidi nuo tavųjų kelių mums nuklysti, užkietini mūsų širdį tavęs nebijoti? Visi mes tapome lyg nešvarūs, mūsų teisūs darbai tarsi suteršti skudurai. Nuvytome mes visi kaip lapai, ir mūsų blogi darbai tartum vėjas mus neša“ (Iz 63,17; 64, 5).

Dievo žodis šį pirmąjį Advento sekmadienį Jėzaus lūpomis ragina mus budėti ir laukti sugrįžtančio Viešpaties: „Budėkite, nes nežinote, kada grįš namų šeimininkas: ar vakare, ar vidurnaktyje, ar gaidgystėje, ar rytmety, kad, netikėtai sugrįžęs, nerastų jūsų miegančių“ (Mk 13, 35–36). Sustokime valandėlei ties labai svarbia tema: ką reiškia šiandienis nebudėjimas ir kaip turime budėti?

Jau praeityje yra viešas ateizmo propagavimas mokyklose, universitetuose ir per visas komunikavimo priemones. Tačiau jis nedingo, bet apsigyveno mus supančioje dabartinėje kultūroje. Ateizmas mažiau regimas, todėl yra dar pavojingesnis; jis nejučiomis diegiamas žmonių sąmonėje – gyventi tarsi Dievo nebūtų, gyventi „kaip visi“. Svarbiausias daugumos siekinys – finansinis stabilumas, materialinės gėrybės ir malonumų nestokojantis gyvenimas. Šis religinis abejingumas ir susitelkimas tik į medžiaginį gyvenimą yra tas dvasinis miegas, iš kurio per Advento būsime budinami.

Religinis abejingumas yra ne kas kita, kaip praktinis ateizmas, kuris matomai auga. Tai nereiškia, kad visuomenėje daugėja netikėjimo; tikėjimas išlieka, bet jis miglotas ir nepraktikuojamas. Ryškus pavyzdys galėtų būti naujojo Seimo narių priesaika. 93 proc. Seimo narių priesaiką baigė žodžiais: „Tepadeda man Dievas“; galima tuo tikrai pasidžiaugti, bet klausimas, kiek iš jų pamąstys apie Dievą, priimdami svarbius ir Lietuvai labai reikalingus nutarimus?

Daugelis laikančių save katalikais ar kitos religijos nariais pasiduoda gyvensenai, kurioje Dievui neteikiama jokios reikšmės, ir jų gyvenimas neatitinka išpažįstamo tikėjimo. Tokioje Dievo idėjai neimlioje aplinkoje ir tikintieji užsikrečia hedonistine, vartotojiška ir reliatyvistine mąstysena.

Beveik normalu tapo gyventi kartu nesusituokus, o skyrybos daugeliui nebekelia jokių sąžinės problemų. Šiandienei mąstysenai taip pat daugeliui priimtini abortai – sakoma, tai moters teisė į savo kūną. Tikintieji net pradeda vengti elgtis taip, kaip reikalauja tikėjimas, bijodami pasirodyti atsilikusiais ir nemoderniais. Tai ypač aktualu jaunimui.

Šis dvasinis miegas tikinčiajam yra pats didžiausias mūsų dienų iššūkis. Adventas mus budins ir ragins gilinti savo tikėjimą, ieškoti Gerosios Naujienos apie Jėzaus Kristaus meilę ne tik teisiesiems, bet ypač visiems pasiklydusiems.

Be pilnatviškai išgyvenamo tikėjimo rizikuojame tapti minios žmonėmis, kuriuos postmoderniosios kultūros vėjai neša nežinia kur. Todėl Bažnyčia per Adventą primins mums maldos svarbą, sekmadienio Mišių šventimą, Dievo žodžio klausymą, Sutaikinimo sakramentą.

Siekdami budinti dvasiškai miegančius, turime ne juos smerkti ar niekinti, bet kantriai ir nuolankiai savo gyvenimu liudyti, kokia didelė palaima gyventi su Viešpačiu.

Dabartinė pandemija gali tapti malonės metu. Ji priverčia daugiau laiko praleisti namuose, todėl per Adventą dažniau paimkime į rankas Šventąjį Raštą ar gerą religinę knygą. Ačiū Dievui, jų netrūksta; tik ką pasirodė puiki knyga „Youcat. Tikėjimo kursas: būti krikščionimi“, kurioje suprantamai aiškinami aktualūs tikėjimo klausimai. Neleiskime televizijai ar internetui atimti iš mūsų laiką ir mus dvasiškai migdyti. „O Dieve, pastatyk mus ant kojų! Tenušvinta veidas tavasis, ir mes išgelbėti būsim!“ (Ps 4).

 

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

 

 

 


Kategorija Šventadienio pamokslas


Grįžti atgal Paskelbta: 2020-11-28

Mėnesio populiariausi straipsniai



© 2024 www.zarasuparapija.lt