Kiekvieną Advento sekmadienį įžiebiama žvakė Adventiniame vainike. Laukimo metas. Vilties ilgesys. Žalumos amžinumas. Tikėjimo branda. Meilės glėbys. Žmogiškumo tikrovė. Dievo atėjimas… Tegul žvakės spindesys apšviečia ir kiekvieno mūsų kasdienybės buitį, širdies pasaulį kelyje link palaimintos Kalėdų Nakties…

Betliejaus žvakė – Mch 5, 1: „O tu, Efratos Betliejau, mažiausias tarp Judo kaimų, iš tavęs man kils tas, kuris valdys Izraelį: jo kilmė siekia senų senovę, seniai praėjusius laikus“.

Uždegdami antrąją Advento žvakę, mes prisimename savo tikėjimo protėvių giesmę: „Viešpatie, tavasis žodis yra mano žingsniams žibintas, šviesa mano takui“ (Ps 119). Amžinasis Dievas ir šiandien nepaliauja kalbėjęs mums ir laukęs mūsų atsako. Mes meldžiame sau atvirumo bei drąsos priimti Dievo žodį ir pagal jį gyventi. Mes pasitikime Viešpaties pažadu nuskaidrinti gaubiančias žemę sutemas ir atnaujinti žmonijos veidą.

(Uždegus antrąją žvakę)

Dangaus Tėve! Sukūręs pasaulį ir žmonių ir žmonių giminę, Tu per visus amžius ieškojai kelių į žmogaus širdį. Iš kartos į kartą Tu kalbinai išrinktąją Izraelio tautą savo nuostabiais darbais ir savo įkvėptųjų pranašų žodžiais. O kai prisiartino malonės metas, Tu prabilai per savo mylimąjį Sūnų, gimusį iš moters, ir viskuo, išskyrus nuodėmę, tapusį panašiu į mus. Tai buvo Tavo svarbiausias Žodis, Tėve, nes per Jį pamatėme, koks esi mums ištikimas ir geras. Visi šventieji Raštai išsipildė Jame, o tūkstantmečius trukę žmonijos lūkesčiai ir viltys tapo didinga tikrove, kai savo krauju nuplovęs mūsų kaltes, Jis dosniai išliejo mums savąją Dvasią. Mes laukiame tos dienos, kada galėsime išvysti Tave, Dieve, veidas į veidą, ir amžinai džiaugtis Tavo šviesoje. Amen.