Šv. Pilypas Neris (1515-1592), kunigas, minimas gegužės 26 d.

Pilypas  Neris gimė 1515 m. liepos 22 d. Florencijoje. Buvo auklėjamas vietinių dominikonų, o maždaug 18 metų nuvyko į Romą, kur dvejus metus asketiškai gyveno ir dirbo privačiu mokytoju. Trejus metus studijavo teologiją, bet oficialias studijas apleido, kad galėtų daugiau bendrauti su žmonėmis gatvėse. Sostinėje tuo metu klestėjo palaidas gyvenimas. Daugelis dvasininkų buvo daugiau politikai, nerodantys jokio susidomėjimo žmonių reikalais. Pilypas vaikščiojo po miestą sėkmingai pamokslaudamas ir atvertinėdamas paprastus žmones. Tai daryti padėjo jo gerumas ir humoro jausmas.

1548 m. jis įkūrė grupę pasauliečių, kurie dirbo ligoninėse slaugydami sveikstančius ligonius. Pilypo nuodėmklausys Persiano Rossa pasiūlė jam grįžti į mokslus ir tapti kunigu. Pilypas taip padarė ir 1551 m. gavo kunigo šventimus, tapo plačiai žinomu nuodėmklausiu ir pasiūlė atgailaujantiesiems rinktis į laisvus, nevaržomus pokalbius dvasinėmis temomis. Kai grupės tapo pernelyg didelės, į pagalbą pasisiūlė kiti kunigai, kuriuos liaudis vadino oratorionais (dėl maldų iškalbingumo).

Šiuo vardu buvo vadinama 5 jaunų kunigų grupė, kuri kartu su Pilypu dirbo San Giovanni bažnyčioje ir jo vadovaujama tęsė dvasinius pratimus.

Oratorionų draugija oficialiai buvo popiežiaus Grigaliaus XIII patvirtinta 1575 m. Pilypas tapo pirmuoju draugijos vyresniuoju, statė naują Santa Maria bažnyčią Valiceloje. Pilypas Neris mirė Romoje.

Kanonizuotas 1622 m.

 

 

„Šventųjų gyvenimai“