Kraunasi...

Dievas ateina pasitikti

 

 

Dievas ateina pasitikti. Manęs. Tavęs. Budi, kad nepraleistų manęs pareinančios po beprasmių klajonių, pilnų nusivylimo ir neišsipildžiusių vilčių. Viltys be Dievo ilgai negyvena. Jos ištirpsta laikinume, nepalikdamos žymės, neatnešdamos nusiraminimo.

Kur ieškoti vilties? Atsigręžti į Dievą, laukiantį prie kiekvienų namų durų. Dievas yra atėjęs. Jis pasitinka. O aš žvelgiu pro šalį lyg bijodama Dievo artumo, bijau sutikti Jo žvilgsnį. Bijau, kad Jis pasitiks mane ir aš išsigąsiu, kad Dievas kažko ir manęs paprašys, pareikalaus. O Dievas prašo tik vieno – meilės, visiškai atsidavusios meilės. Ir pasirodo, kad man tai per sunku. Visą meilę noriu pasilaikyti sau, bet tada ji nebeauga ir aš nebesugebu viską matuoti meilės matu. Dievas ateina pasitikti su beatodairiška meile ir dovanoja ją man kaip savo apsilankymo ženklą. Dievas pasitinka mane, kur gyvenimas mane būtų nusviedęs.

Kaip atpažinti Dievą? Atpažinti padeda Dievo vaiko gyvenimas, kai laikausi Dievo įsakymų, gilinuosi į Šventąjį Raštą, meldžiuosi nuolankia širdimi ir priimu sakramentus. Dievas pasitinka mane, kai sugrįžtu nusisukusi nuo nuodėmės. Dievas laukia kantriai, su dieviška viltimi ir pasitinka tiek kartų, kiek sugrįžtu. Jis labai norėtų apsaugoti mano sielą nuo nuodėmių, bet dažnai aš Jam to neleidžiu. Dažnai užmirštu ir Dievą, ir sielą. Bet Dievui aš vis tiek rūpiu. Dievas, atėjęs pasitikti, iš tolo stebi mano būseną ir laukia bent mažiausio krustelėjimo link Jo. Ar gali būti, kad nuodėmė tokia stipri, jog kėsinasi nugalėti Dievo meilę? Tik tiek, kiek aš leidžiu. Dievas nebruka meilės per prievartą – Jis tik ateina pasitikti, netgi tada, kai aš nesiruošiu grįžti. Jis stovi vis laukdamas, kada aš atsigręšiu, prieisiu ir pasiliksiu. Prieisiu prie pasitinkančio Dievo.

O aš pasilieku vien tik su pasauliu. Tenkinuosi trupiniais, atsisakydama pačios didžiausios dovanos – paties Dievo. Vis laukiančio manęs mano kelio pradžioje ir pabaigoje, visur, kur aš eičiau, Jis mane pasitinka.

Dievas, išėjęs manęs pasitikti, sutiko kryžių. Priėmė tą kryžių, kad tik mane sutiktų. Jėzus Kristus atėjo pas mane per kryžių, per kančią. Jis pats ima kryžių, o man dovanoja meilę. Ateina manęs pasitikti savo kūnu slėpdamas kryžių. Kad aš neišsigąsčiau ir nepabėgčiau, palikdama vienišą Viešpaties figūrą, palinkusią po kryžiumi. Viešpats paima kryžių, kad Jį atpažinčiau, kai ateis manęs pasitikti. Atpažinusi Viešpaties kryžių suprasiu jo atperkamąją galią. Dievas pasitinka mane norėdamas išvaduoti, atverti amžinybę. Dievas pasitinka mane su kryžiumi, nes aš ateinu su nuodėme. Dėl mano nuodėmės Viešpats negali paleisti kryžiaus – to mūsų visų išganymo ženklo.

Dievas ateina pasakyti, kad aš išganyta. Meldžiuosi, kad suprasčiau, kiek Dievui kainavo mano išganymas, kiek kainavo nuodėmes sunaikinimas. Ir kiek skausmo aš suteikiu dabar, kai Dievas ateina pasitikti, o aš Jį ignoruodama praeinu pro šalį.

Ir kur aš nueisiu, kai pagrindinis tikslas lieka nepastebėtas ir užmirštas? O praeiti Viešpaties kryžių jo nepastebint – tai likti be nieko. Belieka viltis, kad ir tuščią širdį Dievas pasitiks. Jeigu mano širdis neužpildyta Dievo artumo, tai niekas kitas jos užpildyti negali. Aš stoviu tuščia širdimi, atokiai nuo Dievo – tik nesuprantamas ilgesys leidžiasi Dievo ieškoti. Ir tada pasitinka Dievas. Jis ateina pasakyti, kad niekada nebuvo manęs pamiršęs. Dievas pasakoja mano gyvenimo istoriją. Parodo, kaip gyvenimas atrodo su Dievu ir be Jo. Be Dievo mano vienatvė nenumalšinama ir pasaulis man nesuprantama vieta, nerandu atsakymo nei į vieną klausimą. Nes Dievas yra atsakymas. Tiesa, aš ne viską suprantu, tačiau svarbiausia nuolankus priėmimas, nes Dievas pasako man tiek, kiek man reikia žinoti. Svarbiausia, Dievas pasako, kad Jis yra dėl manęs. Kad džiaugiasi galėdamas mane pasitikti vis iš naujo.

Pasaulis tik sukuria tikimybę, kad yra vienintelė tikrovė, kuri supa mane. Bet mane supa ir tas Dievo pasaulis, kurio paprasta akimi nematysi, bet mano išsiilgusi siela jį atpažįsta.  Mano siela atpažįsta visus Dievo slėpinius, ir aš išgirstu Dievo žingsnius. Žingsnius, ateinančius manęs pasitikti. Ar aš esu tame kelyje, kuriuo vaikšto Dievas? Bet viduje giliai žinau, kad per visą žemiškąjį gyvenimą aš ieškosiu to kelio, ieškosiu tos vietos, kur galiu sutokti pasitinkantį Dievą. Aš einu daugeliu kelių ir žinau, kad kiekviename jų mane pasitinka Dievas. Dievas yra visur ir mano netobuloje meilėje Jam.

Vien mintis apie Dievą sustiprina mano atsidavimą Jam, vos jaučiamą meilę. Su Dievu ir per Dievą aš atrandu save, pažįstu save ir pamilstu. Ir staiga pajuntu, kad man nebeužtenka mylėti tik save, ieškoti tik savęs. Aš einu gilyn. Gilyn, laukdama, kad mane pasitiks kažkas, dėl ko galima paaukoti savo gyvenimą. Aš aukoju savo gyvenimą Dievui, žinodama, kad visada buvau ir esu Jo rankose, Jo pasaulyje, Jo širdyje. Dievo atmintyje yra visi mano išvaikščioti keliai, nesurasti lobiai ir mano paslėpta meilė Jam. Kartais mano meilė paslėpta taip giliai, kad net užmirštu ją esant. Bet Dievas prasiskverbia į gilumą kviesdamas mano meilę, mano nedrąsą, mano baimę būti nesuprastai ar atstumtai. Dievas pakviečia, kai aš noriu praeiti pro šalį, kai Jo nepastebiu pasitinkančio.

Dievas ateina manęs pasitikti, kad nepasiklysčiau. Daug kartų stovėjau kryžkelėse, turėjau spręsti, kurį kelią pasirinkti. Pasirenku kelią, kur mane pasitinka Dievas. Be Dievo krypties nežinau, kur eitiTikėdama, kad Dievas mane pasitinkaaš pasieksiu Jo skirtą tikslą. Pamatysiu mane pasitinkantį Dievą. O koks ilgas kelias buvo link Dievo, kol pamačiau Jį belaukiantį. Tikiu, kad Dievas mane nukreips visada ten, kur Jis manęs laukia. Laukia nuo pat žmogaus sukūrimo. Žinau, jeigu nueičiau prie kryžiaus, visada rasčiau Dievą – nenugalėtą Dievą ant kryžiaus. Kad būtų lengviau eiti prie Viešpaties kryžiaus, prisimenu Jo prisikėlimą. Dievo pergalę ir mūsų pergalę, kai Dievas pažadėjo visą laiką būti su manimi. Būti matoma kelyje, kuriame Dievas pasitinka visus pasiklydusius ir palydi į savo karalystę.

 

Virginija Adomonytė

bernardinai.lt

Kategorija Straipsniai


Grįžti atgal Paskelbta: 2020-07-09

Mėnesio populiariausi straipsniai



© 2024 www.zarasuparapija.lt