Atlaidai „ŠTAI TAVO MOTINA“


a- A+

 

 

Lapkričio 11 d. Vilniuje prasidėjo visą savaitę truksiantys Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos atlaidai „ŠTAI TAVO MOTINA“. Čia meldžiamasi pagal iš anksto sudarytą programą.

Zarasų dekanato tikintieji kartu su klebonu kun. dek. Vydu Juškėnu bei diakonu Dainiumi Kauniečiu vyko į šią dvasios šventę.

Šv. Teresės bažnyčia kartu su Aušros Vartų koplyčia – tapusi parapijos bažnyčia, yra labai sena (basieji karmelitai pastatę XVII amžiuje. Jos istorijoje daug Lietuvai garsių vardų: Steponas Pacas, LDK pakancleris; Constante Tencalla, Giovanni Battista Gisleni – italų karališkieji architektai, Motiejus Sluščianskis, Vilniaus dailininkas – nepakartojamų freskų tapytojas.). Šioje nuostabaus grožio, paslaptingoje bažnyčioje Šv. Mišias, kurios buvo skirtos Panevėžio dekanatui, aukojo vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.

Pateikdamas legendos epizodus apie Švč. Mergelės Marijos Bazilikos pastatymą Romoje, kai popiežiui Liberijui ir mielstelėnui Džovaniui Patricijui tą pačią naktį sapne pasirodžiusi Šv. Marija įpareigojo ant Eskvilino kalvos pastatyti bažnyčią, vyskupas emeritas akcentavo, jog Šv. Marijos stebuklai vyksta ir iki šių dienų. Kasdien… Jai – Švč. Mergelei Marijai siunčiami įvairiausi maldavimai ir prašymai… Todėl kvietė visus maldininkus dar karščiau melstis prašant Dievo Motinos malonių – tuo labiau, kai ši Vilniaus vieta glaudžiai susijusi su Šv. Marijos meilės ir stebuklų galia.

Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčią ėmė garsinti Švč. Mergelės Marijos paveikslas, kurio stebuklais greit įtikėjo įvairių Lietuvos vietų maldininkai. 1927 m. paveikslas buvo iškilmingai vainikuotas. Šv. Mergelės Marijos veide – maldingumas, gailestis, romumas ir nuolankumas. Iki šiol vilties ir tikėjimo pasisemti čia plūste plūsta žmonės – aplink paveikslą daugybė esančių votų – taip išreikšta žmonių padėka už dovanotus jiems stebuklus.

Šią koplyčią, kurioje 1993 metais meldėsi Šv. Jonas Paulius II, aplankėme ir mes – nuolat besikeičianti žmonių minia – puikus įrodymas, jog žmonių tikėjimas yra begalinis.

Paskui skubėjome į kitą svarbų tikinčiajam objektą – Dievo Gailestingumo šventovę (joje 1993 metais irgi lankėsi Šv. Jonas Paulius II). Nors šventovė minima XVIII amžiuje, tačiau tik 2004 m. kardinolo A. Bačkio iniciatyva ji atšventinta. Vienas svarbiausių traukos objektų – čia kabantis dailininko Eugenijaus Kazimirovskio nutapytas Dievo Gailestingumo paveikslas pagal šventosios Marijos Faustinos regėjimus.

„Viešpats išklauso maldas tų, kurie prašo padėti užmiršti neapykantą, tačiau Jis kurčias tiems, kurie nori pabėgti nuo meilės“ – sakė rašytojas Paulas Koelas. Vieninga malda kelyje kiekvienam stiprino meilę ir pasitikėjimą, bendrystę ir tikėjimą…

Dėkojame klebonui kun. dek. Vydui JUŠKĖNUI bei diakonui Dainiui KAUNIEČIUI už Dvasios šventės organizavimą; Vytautui GOVEDUI – UAB „Zarasų autobusai“ vairuotojui – už saugią kelionę.

 

Giedrė MIČIŪNIENĖ

 

 

 

 

 


Grįžti atgal Paskelbta: 2018-11-12


Visos teisės saugomos © 2017 www.zarasuparapija.lt