MĄSTYMAS

 

ŠVENTINIS STALAS YAPTINGAS TUO, kad jungia širdis. Mūsų kultūroje Kalėdos – tai vaišės ir pokyliai, kepiniai, dovanų teikimas ir gavimas. Kokia garbė sulaukti pakvietimo, koks džiaugsmas vadovauti šventei.

Šiandien Bažnyčia Izaijo lūpomis byloja, jog

Galybių VIEŠPATS surengs šiame kalne visoms tautoms

Puotą su skaniausiais valgiais […].

Šiame kalne jis nukels tą šydą,

Kuris dengia visas gimines,

Tą nuometą, kuris gobia visas tautas.

Jis visiems laikams sunaikins mirtį.

Viešpats DIEVAS nušluostys ašaras nuo visų veidų (Iz 25, 6-8),

Tai buvo pažadėta: Jėzuje šis pažadas išsipildė. Šiandien Evangelijoje pagal Matą pasakojama, kaip Jėzaus širdį užplūdo gailestis visiems žmonėms. Jis pavalgydino juos, ir maisto apsčiai užteko visiems.

Mes nuolat šitai girdime. Visa savo esybe žinome, jog tai tikra tiesa. Jei tik išmoktume dalytis, iš tikrųjų globoti ir rūpintis, tai visiems visko užtektų.

Ar tai tinka tik materialinėms gėrybėms? Dalijamasis ir rūpinimasis pirmiausia rodo vidinį suvokimą, jog esama ir kitų. Tai pajuntame vienijančioje maldos tyloje. Pasinėrusiam į save žmogui sunku melstis. Savanaudis, visa kaupiantis vien savo malonumui, panėši į išdabintą paketą, kurį išvyniojęs randi tuščią.

Paskutiniai Marijos žodžiai Šventajame Rašte – tai maldavimas ir nurodymas. Jie priėmė kvietimą į vestuvių pokylį. Šventės šurmulyje ji tyliai pastebi šeimai gresiantį nemalonumą. Jos maldavimas paprastas: Jie nebeturi vyno. Jai žinomas Viešpaties gerumas ir galia. Jos nurodymas irgi paprastas: Darykite, ką tik jis jums lieps (Jn 2, 5).

 

 

---

Marija, kiek pietų tau teko paruošti? Ar ruošei šventes vaikui esant mažam? Ar teko tau ir vadovauti puotoms? Kokia buvo tavo šeima, draugai? Ar nesugužėdavo pas tave visa giminė su sutuoktiniais, vaikais ir vaikaičiais? Kaip susidorodavai su vaišėmis, Marija? Kokius rinktinius valgius ir vynus mėgai? Kokį valgiaraštį sudarydavai?

 

---

 

DARBAI

Šiandien tyliai stebėk – gal atsiras kam pagelbėti, ką pasikviesti ir pagloboti, su kuo pasidalyti?

 

MALDA

Savo galybe parenk mūsų širdis, Viešpatie Dieve, kad atėjęs tavo Sūnus Jėzus Kristus mus rastų vertus amžinojo gyvenimo puotos, kurioje pats mums dalys dangaus duoną.

 

 

Iš knygos M. Jean Frisk „Džiugus lūkestis”

Katalikų pasaulio leidiniai, 2008