1 diena (sausio 18 d.). Maldos už krikščionių vienybę savaitei


a- A+

 

 

Popiežiškoji taryba krikščionių vienybei skatinti

Bažnyčių ekumeninės tarybos Tikėjimo ir konstitucijos komisija

Tavo dešinė, Viešpatie, yra nuostabi jėga ( 15, 6)

MALDOS UŽ KRIKŠČIONIŲ VIENYBĘ SAVAITEI 

(Sausio 18-25 d.)

 

Ieškoti vienybės – pareiga per visus metus

 

Tradicinis laikotarpis Maldos už krikščionių vienybę savaitei švęsti Šiaurės pusrutulyje yra sausio 18–25 d. Šią datą 1908 m. pasiūlė tėvas Paulas Wattsonas, nes ji yra tarp Šv. Petro katedros ir Šv. Pauliaus atsivertimo švenčių, todėl reikšminga simboliškai. Pietų pusrutulyje sausis yra atostogų metas, todėl Bažnyčia Maldos savaitę švenčia kitu laiku, pavyzdžiui, Sekminių laikotarpiu (kaip 1926 m. pasiūlė Tikėjimo ir konstitucijos sąjūdis), kuris irgi simboliškai reikšmingas Bažnyčios vienybei.

Kristaus meilė skatina mus susitaikinti (plg. 2 Kor 5, 14–20)

 

 

2018 m. Maldos už krikščionių vienybę savaitės tema

 

Šiandien Karibų regiono įvairių tradicijų krikščionys mano, jog vergijos pabaigą lėmė Dievo ranka. Vieningai tikima Dievo išganomuoju veikimu, suteikiančiu laisvę. Dėl šios priežasties Mozės ir Mirjamos giesmė ( 15, 1–21) laikyta tinkamu 2018 m. Maldos už krikščionių vienybę savaitės motyvu. Tai – pergalės prieš priespaudą giesmė. Ši tema buvo įtraukta į himną „Dešinė Dievo ranka“, parašytą Karibų regiono Bažnyčių konferencijos seminare 1981 m. rugpjūtį, išverstą į kelias skirtingas kalbas ir tapusį ekumeninio sąjūdžio regione „himnu“.

 

Kaip izraeliečiai, Karibų regiono gyventojai turi pergalės giesmę ir laisvę ją giedoti. Ta giesmė juos vienija. Tačiau šiandieniai iššūkiai vėl kelia vergovės grėsmę ir grasina žmogaus asmens, sukurto pagal Dievo paveikslą ir panašumą, kilnumui. Žmogaus kilnumo atimti neįmanoma, tačiau jis dažnai aptemdomas ir asmeninės nuodėmės, ir socialinių nuodėmės struktūrų. Mūsų nupuolusiame pasaulyje visuomeniniai santykiai perdėm dažnai stokoja žmogaus kilnumo paisančių teisingumo ir atjautos. Žmogaus kilnumą iškreipia skurdas, smurtas, neteisingumas, priklausomybė nuo narkotikų ir pornografijos, taip pat visa tai lydintys skausmas, sielvartas ir kančia.

 

Daugelis dabartinių iššūkių yra kolonijinės praeities ir prekybos vergais paveldas. Pažeista kolektyvinė psichika šiandien reiškiasi socialinėmis problemomis, susijusiomis su žema savigarba, gaujomis, smurtu namuose ir pairusiais šeimyniniais santykiais. Nors šios problemos yra praeities palikimas, jas dar labiau paaštrina dabartinė tikrovė, kurią daug kas apibūdintų kaip neokolonializmą. Dabartinėmis sąlygomis daugeliui šio regiono šalių, atrodo, neįmanoma išbristi iš skurdo ir skolų. Negana to, daug kur išliko ir diskriminacinė teisinė aplinka.

 

Iš vergijos tautą išgelbėjusi dešinė Dievo ranka suteikė izraeliečiams viltį bei drąsos, lygiai taip ji teikia vilties ir Karibų regiono krikščionims. Jie nėra aplinkybių aukos. Liudydamos bendrą viltį, Bažnyčios išvien tarnauja visiems regiono žmonėms, bet pirmiausia pažeidžiamiausiems ir labiausiai apleistiems. Pasak himno žodžių, „dešinė Dievo ranka mūsų šalyje sėja laisvės, vilties ir meilės sėklas“.

 

 

1 DIENA: MYLĖSITE ATEIVĮ, NES BUVOTE ATEIVIAI EGIPTO ŽEMĖJE

 

Įst 19, 33–34: Mylėsi ateivį kaip pats save

Ps 146: Viešpats saugo ateivius

Žyd 13, 1–3: Patys to nežinodami, buvo priėmę viešnagėn angelus

Mt 25, 31–46: Buvau keleivis, ir mane priglaudėte

 

Tapęs pirma nepriklausoma juodaodžių Respublika, Haitis svetingai atsivėrė kitiems laisvės ieškantiems pavergtiems žmonėms. Neseniai haitiečius ištiko rimti ekonominiai sunkumai. Dėl jų daug haitiečių paliko savo namus ir leidosi į pavojingą kelionę ieškodami geresnio gyvenimo. Neretai jie susidurdavo su nesvetingumu bei kliūtimis. Karibų regiono Bažnyčių taryba stojo jų ginti kritikuodama šalis, apribojančias ar atimančias iš haitiečių pilietines teises.

 

Komentaras

Įstatymo nurodymas Dievo tautai būti svetingai ateiviui remiasi izraeliečių atmintimi, kad ir jie patys buvo ateiviai Egipto žemėje. Jų pačių tremties atmintis turėtų skatinti empatiją ir solidarumą su dabartiniais tremtiniais ir ateiviais. Kaip Izraelio, taip ir mūsų bendrą krikščioniškąją Dievo išganomosios veiklos patirtį lydi susvetimėjimo ir atitolimo – atitolimo nuo Dievo ir jo karalystės – atmintis. Tokia krikščioniškoji atmintis turi etinių padarinių. Dievas atkūrė mūsų kilnumą Kristuje ir padarė mus savo karalystės piliečiais ne dėl to, kad to nusipelnėme, bet iš meilės. Esame pašaukti elgtis lygiai taip pat – laisvai ir motyvuojami meilės. Krikščioniškai mylėti reiškia mylėti kaip Tėvas, tai yra pripažinti ir teikti orumą, taip padedant gydyti sužeistą žmonių šeimą.

 

 

Malda

 

Amžinasis Dieve,

Tu nepriklausai jokiai kultūrai ir šaliai, bet esi visų Viešpats,

Tu kvieti mus būti svetingus ateiviui tarp mūsų.

Savo Dvasia padėk mums

gyventi kaip broliams ir seserims,

visiems būti svetingiems Tavo vardu

ir gyventi Tavo Karalystės teisingumu.

To prašome Jėzaus vardu.

Amen.

 

Dievo dešinioji sėja žemėje;

sėja laisvės, vilties ir meilės sėklas.

Kiekvienoje šalyje ir kiekvienoje tautoje

jo vaikai tesusiima už rankų

ir tebūna viena Dievo rankos galia.

 

 

Vertė „Bažnyčios žinios“ (2017 m. Nr. 12)

 

 


Grįžti atgal Paskelbta: 2018-01-17


Visos teisės saugomos © 2017 www.zarasuparapija.lt