Liepos 13 d. minimas Šv. Henrikas

    Šv. Henrikas gimė Bohemijoje ir buvo išauklėtas šv. Volfgango Ratisbonoje. Bavarijos kunigaikštis, nuo 1002 m. Germanijos karalius Henrikas 1014 m. popiežiaus Benedikto VII buvo karūnuotas imperatoriumi Romoje. Kartu su savo žmona šv. Kunigunda jis rodė beveik vienuoliško gyvenimo pavyzdį. Šv. Henrikas pasirodė kaip Apvaizdos siųstas Bažnyčios gynėjas neramiais laikais: jis dalyvavo sinoduose, skiriant dorus vyskupus, parenkant Dievo žmones patarėjais (tokius kaip šv. Odilonas iš Kliuni ir šv. Steponas – jo sesers Gizeslės sutuoktinis), globojo vienuolynus. Vėliau Henrikas darbavosi skaityti toliau…

Paskelbta: 2020-07-12

Šventadienio pamokslas. XV eilinis sekmadienis

Nežiūrint visų ištryptų kelių, akmenuotų pakriaušių ir prižėlusių erškėčių Dievas mumyse mato dirvą, galinčią priimti ir užauginti sėklą. Jis žino, kad galiausiai tas mažas jo pasėtas daigelis pražys ir duos vaisių. Vieną dieną, išėjęs iš namų, Jėzus sėdėjo ant ežero kranto. Prie jo susirinko didžiulė minia; todėl jis įlipo į valtį ir atsisėdo, o visi žmonės stovėjo pakrantėje. Ir jis daug jiems kalbėjo palyginimais. Jis sakė: „Štai sėjėjas išsirengė sėti. Jam besėjant, vieni grūdai nukrito prie kelio, ir atskridę paukščiai skaityti toliau…

Paskelbta: 2020-07-11

Liepos 11 d. minimas Šv. Benediktas, abatas, Europos globėjas

    Šv. Benediktas (480-547), abatas, Europos globėjas, minimas liepos 11 d. Anksčiau, kai jo vardo šventė buvo švenčiama pirmąją pavasario dieną – kovo 21-ąją, Italijoje buvo sakoma: „Per šventą Benediktą kregždės po stogu.“ Tai simbolizavo naują ir šviežią daigelį, kurį Benediktas įskiepijo sename, morališkai pakrikusiame, barbarų antpuolių drebinamos Romos imperijos kamiene. Ketveri metai prieš jam apie 480 metus Nursijoje išvystant šviesą, paskutinis ir kariauti nemokantis romėnų imperatorius savo dienas baigė pervertas herulų karaliaus kardo. Romos imperijos ir jos politinės skaityti toliau…

Paskelbta: 2020-07-10

Dievas ateina pasitikti

    Dievas ateina pasitikti. Manęs. Tavęs. Budi, kad nepraleistų manęs pareinančios po beprasmių klajonių, pilnų nusivylimo ir neišsipildžiusių vilčių. Viltys be Dievo ilgai negyvena. Jos ištirpsta laikinume, nepalikdamos žymės, neatnešdamos nusiraminimo. Kur ieškoti vilties? Atsigręžti į Dievą, laukiantį prie kiekvienų namų durų. Dievas yra atėjęs. Jis pasitinka. O aš žvelgiu pro šalį lyg bijodama Dievo artumo, bijau sutikti Jo žvilgsnį. Bijau, kad Jis pasitiks mane ir aš išsigąsiu, kad Dievas kažko ir manęs paprašys, pareikalaus. O Dievas prašo tik vieno skaityti toliau…

Paskelbta: 2020-07-09



Visos teisės saugomos © 2017 www.zarasuparapija.lt